2026 m. vasario 18 d., trečiadienis

Artūras Lielajis. Konkistadorai.

 

Dviejų karo vadų likimai 

 

Kortesas: 

1547 metais Kortesą palaidojo viename Sevilijos vienuolyne. 1562 metais pagal testamentą, kuriame buvo išreikšta paskutinė velionio valia, jo palaikus išvežė už vandenyno, į Naująją Ispaniją ir palaidojo Teskoke, šv. Pranciškaus vienuolyne, o dar po kelių dešimtmečių, 1629 metais, pergabeno į šv. Pranciškaus bažnyčią pačiame Mechike. Praėjo dar beveik du šimtai metų, ir konkistadorų vado palaikai buvo perkelti į jo paties įkurtos Jėzaus ligoninės teritoriją. Čia ant jo kapo buvo pastatytas bronzinis biustas. Ber ir čia kortesas nerado ramybės. 1823 metais, kai Meksika nusikratė ispanų jungo, patriotai nutarė sulyginti su žemeneapkenčiamo konkistadorų vado kapą, o jo pelenus paleisti vėjais. Tačiau Korteso palaikai buvo labai slaptai išvežti, anot V. Guliajavo, į Sicilijos sąlą, kur tada gyvenęs kažkoks hercogas  Monteleonė, tolimas korteso giminaitis. Meksika nepriglaudė žiauriojo nukariautojo palaikų, nedavė jam net šešių pėdų žemės.

Kuautemokas: 

Visiškai kitokio likimo susilaukė Kuautemoko palaikai ir atminimas.  Vienas meksikiečių istorikas paskutinį actekų valdovą yra palyginęs su tokiais įžymiais nacionalinio išsivadavimo kovų vadovais, kaip galų vadas Vingecetorikas, kuris didvyriškai kovojo su Senovės Romos Cezario vadovaujamais grobikais, kaip prancūzų didvyrė Žana d'Ark, kaip lenkų patriotas Kosčiuška.  

"Ištikimi valdovo kariai, kurie matyt, sekė Korteso ekpediciją, o gal nuo jos atsiskyrė, nunešė buvusio vado kūną į jo gimtąjį miestą Ičkateopaną, esantį Meksikos vakaruose, Gerero provincijoje, kur gyveno jo motina. Tem Kauautemoko kūnas buvo iškilmingai sudegintas, o pelenai ir kaulai palaidoti senolių rūsyje. Po ketverių metų į šį miestą atkeliavo kažkoks prancisškonų vienuolis, kuris patarė actekų didvyrio palaikus perkelti į kitą vietą, kad jie nepaklių į rankas ispanams. Kuautemoko palaikai buvo palaidoti šventyklos kieme, o ant kapo, kad niekas njo nerastų, pastatytanedidelė katalikų koplytėlė. Vėliau to paties vienuolio patarimu koplytėlės vietoje buvo pastatyta didelė bažnyčia. ir Kuautemoko palaikai atsidūrė tiesiai po altoriumi.                                                                                         

 Šimtemčius indėnai saugojo šią paslaptį. tik 1949 metaqis paskutinis žmogus, kuris žinojo, per išpažintį papasakojo apie Kuautemoko kapą. Kapas buvo atkastas   ir tam tikra komisija pagal kaulus nustatė, kad čia tikrai Kauautemoko palaikai, kad čia tikrai legendinio kario amžinojo poilsio vieta. Apie tai bylojo ir nedidelė lentelė su išgraviruotu užrašu: "1525-1529. Valdovas ir karo vadas Kuautemokas".    

 

 Vienoje iš Mechiko - senovės Teočtitlano - didžiausių magistralių Paseo de la Reforma paskutiniam actekų valdovyi pastatytas paminklas. Kuautemokas stovio išdidus visu ūgiu, rankoje laiko iškėlęs kardą. Paminklo postamente iškaltas užrašas "Kuautemoko ir karių divyriškai kovojusių už savo krašto  laisvę, atminimui". Netoli nuo Trijų kultūrų aikštės pastatytas paminklas Kuitlauakui. Jų žygdarbiai atsispindi nuostabiose freskose ir tapyboje. 

 O Kortesui Meksikos žemėje nėra nei vieno paminklo, jo atminimas prakeiktas.

 

Literatūra: 

Artūras Lielajis. Konkistadorai.  ps. 300

2026 m. vasario 6 d., penktadienis

Jogos medis

 Puiki, garsaus jogo Šri Aengaro knyga skirta jogos poveikiui fizinei ir psichinei sveikatoms. Šis garsus jogas savo gyvenimo tikslu padarė jogą kaip dvasinio ir fizinio sveikatingumo sistemą. Aengaro sistemoje nesutiksite Kundalini ir darbo su čakromis, tačiau rasite puikę fizinių pratimų sistemą, tai sistema skirta eiliniams vakarų civilizacijos gyventojui. Ši knyga aprašo jogos kaip gyvensenos būdo privalumus.

 

 

2026 m. vasario 1 d., sekmadienis

Iš senų knygų lentynos. Džeraldas Darelas. Bagaže - zoologijos sodas.

 Puiki garsaus gamtininko Džeraldo Darelo knyga, kurią verta perskaityti kiekvienam gamtininkui ir kiekvienam žmogui mėginančiam namuose auginti laukinius gyvūnus. Gamtininko nuotykiai perteikiami su puikiu jumoru.



2026 m. sausio 29 d., ketvirtadienis

Medūzos sensta atbulai.

Visai neseniai, man į rankas pateko puiki mokslo populiarinimo knyga išversta į lietuvių kalbą, tai Nicklo Brendborg knyga Medūzos sensta atbulai". Knyga skirta gerantologijai ir juvenologijai, taip sakant nagrinėja senėjimo procesus ir galimybes išlikti jaunam. Knygoje pateikta daug labai įdomių eksperimentų padedančių įminti senėjimo proceso mįsles. Knyga 2021 m. tapo tarptautiniu mokslo populiarinimo bestseleriu.

 

2026 m. sausio 4 d., sekmadienis

Keistas žaidimas: Sky: Children of the Light







Sky: Children of the Light yra keistas žaidimas skirtas mobiliems telefonas. Jame nėra karų kuriuos ypač mėgsta šiuolaikinis jaunimas, o malonios išvaizdos pasaulio tyrinėjimas. Šis žaidimas neturėtų po žaidimo palikti susierzinusių vaikų.

„Sky: Children of the Light“ (trumpai „Sky: CotL“) – tai vienas gražiausių ir emociškiausių socialinių nuotykių žaidimų, sukurtas studijos thatgamecompany (jų ankstesni hitai: „Flower“, „Journey“, „Abzû“). Žaidimas išleistas 2019 m. liepos 18 d. mobiliesiems (iOS pirma), vėliau Android, Nintendo Switch, PlayStation 4/5, o PC (Steam) – Early Access 2024 m. balandžio 10 d. Tai nemokamas žaidimas su in-app pirkimais (daugiausia kosmetika), turintis daugiau nei 260 mln. atsisiuntimų ir aktyvią bendruomenę (Steam'e ~3–4 tūkst. vienu metu žaidžiančių, 87 % teigiamų atsiliepimų).

Žaidimo istorija ir pasaulis

Žaidimas vyksta apleistoje, bet kerinčioje karalystėje, kur tamsa užkariavo viską. Tu – Šviesos Vaikas (Child of the Light), mažas, švytintis padarėlis, kuris skrenda per septynis realms (karalystes), gelbsti kritusias žvaigždes (fallen stars) ir grąžina jas į žvaigždynus. Kiekvienas realm turi unikalią temą, pilną paslapčių, dvasių (spirits) ir tamsos būtybių (krags). Pagrindinė mintis – šviesa grąžina viltį, o kelionė pabrėžia draugystę, empatiją ir bendradarbiavimą.

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.tgc.sky.android 

2026 m. sausio 3 d., šeštadienis

Maršalas Mannerheim. Pranašystės revoliucijos metu.


 Revoliucijos Rusijoje metu Manerheimas buvo atvestas pas būrėją. Pastaroji jam išpranašavo jo ateitį, kaip bebūtų keista visa tai išsipildė:

"Apie mano ateitį aiškiaregė galėjo papasakoti daug įdomaus. Artimiausiu metu manęs laukia ilgas kelias, gausiu aukštą paskyrimą ir atvesiu kariuomenę į pergalę. Man bus surengtos didelės pagerbtuvės, o po to aukšto posto savanoriškai atsisakysiu.  Vis dėlto netrukus man teks išvykti į dvi stambias Vakarų valstybes vykdyti atsakingos užduoties, ir ją sėkmingai atliksiu. Grįžęs iš kelionės būsiu paskirtas į dar aukštesnį postą, ši veikla bus trumpalaikė, bet labai sunki. O po daugelio metų vėl turėsiu labai aukštą postą."


Carl Gustaf Mannerheim. Žmogus Iveikęs Rusiją. Obuolys. 2022. ps. 106.

Artūras Lielajis. Konkistadorai.

  Dviejų karo vadų likimai    Kortesas:  1547 metais Kortesą palaidojo viename Sevilijos vienuolyne. 1562 metais pagal testamentą, kuriame...