Artūras Lielajis. Konkistadorai.

 

Dviejų karo vadų likimai 

 

Kortesas: 

1547 metais Kortesą palaidojo viename Sevilijos vienuolyne. 1562 metais pagal testamentą, kuriame buvo išreikšta paskutinė velionio valia, jo palaikus išvežė už vandenyno, į Naująją Ispaniją ir palaidojo Teskoke, šv. Pranciškaus vienuolyne, o dar po kelių dešimtmečių, 1629 metais, pergabeno į šv. Pranciškaus bažnyčią pačiame Mechike. Praėjo dar beveik du šimtai metų, ir konkistadorų vado palaikai buvo perkelti į jo paties įkurtos Jėzaus ligoninės teritoriją. Čia ant jo kapo buvo pastatytas bronzinis biustas. Ber ir čia kortesas nerado ramybės. 1823 metais, kai Meksika nusikratė ispanų jungo, patriotai nutarė sulyginti su žemeneapkenčiamo konkistadorų vado kapą, o jo pelenus paleisti vėjais. Tačiau Korteso palaikai buvo labai slaptai išvežti, anot V. Guliajavo, į Sicilijos sąlą, kur tada gyvenęs kažkoks hercogas  Monteleonė, tolimas korteso giminaitis. Meksika nepriglaudė žiauriojo nukariautojo palaikų, nedavė jam net šešių pėdų žemės.

Kuautemokas: 

Visiškai kitokio likimo susilaukė Kuautemoko palaikai ir atminimas.  Vienas meksikiečių istorikas paskutinį actekų valdovą yra palyginęs su tokiais įžymiais nacionalinio išsivadavimo kovų vadovais, kaip galų vadas Vingecetorikas, kuris didvyriškai kovojo su Senovės Romos Cezario vadovaujamais grobikais, kaip prancūzų didvyrė Žana d'Ark, kaip lenkų patriotas Kosčiuška.  

"Ištikimi valdovo kariai, kurie matyt, sekė Korteso ekpediciją, o gal nuo jos atsiskyrė, nunešė buvusio vado kūną į jo gimtąjį miestą Ičkateopaną, esantį Meksikos vakaruose, Gerero provincijoje, kur gyveno jo motina. Tem Kauautemoko kūnas buvo iškilmingai sudegintas, o pelenai ir kaulai palaidoti senolių rūsyje. Po ketverių metų į šį miestą atkeliavo kažkoks prancisškonų vienuolis, kuris patarė actekų didvyrio palaikus perkelti į kitą vietą, kad jie nepaklių į rankas ispanams. Kuautemoko palaikai buvo palaidoti šventyklos kieme, o ant kapo, kad niekas njo nerastų, pastatytanedidelė katalikų koplytėlė. Vėliau to paties vienuolio patarimu koplytėlės vietoje buvo pastatyta didelė bažnyčia. ir Kuautemoko palaikai atsidūrė tiesiai po altoriumi.                                                                                         

 Šimtemčius indėnai saugojo šią paslaptį. tik 1949 metaqis paskutinis žmogus, kuris žinojo, per išpažintį papasakojo apie Kuautemoko kapą. Kapas buvo atkastas   ir tam tikra komisija pagal kaulus nustatė, kad čia tikrai Kauautemoko palaikai, kad čia tikrai legendinio kario amžinojo poilsio vieta. Apie tai bylojo ir nedidelė lentelė su išgraviruotu užrašu: "1525-1529. Valdovas ir karo vadas Kuautemokas".    

 

 Vienoje iš Mechiko - senovės Teočtitlano - didžiausių magistralių Paseo de la Reforma paskutiniam actekų valdovyi pastatytas paminklas. Kuautemokas stovio išdidus visu ūgiu, rankoje laiko iškėlęs kardą. Paminklo postamente iškaltas užrašas "Kuautemoko ir karių divyriškai kovojusių už savo krašto  laisvę, atminimui". Netoli nuo Trijų kultūrų aikštės pastatytas paminklas Kuitlauakui. Jų žygdarbiai atsispindi nuostabiose freskose ir tapyboje. 

 O Kortesui Meksikos žemėje nėra nei vieno paminklo, jo atminimas prakeiktas.

 

Literatūra: 

Artūras Lielajis. Konkistadorai.  ps. 300

Jogos medis

 Puiki, garsaus jogo Šri Aengaro knyga skirta jogos poveikiui fizinei ir psichinei sveikatoms. Šis garsus jogas savo gyvenimo tikslu padarė jogą kaip dvasinio ir fizinio sveikatingumo sistemą. Aengaro sistemoje nesutiksite Kundalini ir darbo su čakromis, tačiau rasite puikę fizinių pratimų sistemą, tai sistema skirta eiliniams vakarų civilizacijos gyventojui. Ši knyga aprašo jogos kaip gyvensenos būdo privalumus.

 

 

Iš senų knygų lentynos. Džeraldas Darelas. Bagaže - zoologijos sodas.

 Puiki garsaus gamtininko Džeraldo Darelo knyga, kurią verta perskaityti kiekvienam gamtininkui ir kiekvienam žmogui mėginančiam namuose auginti laukinius gyvūnus. Gamtininko nuotykiai perteikiami su puikiu jumoru.