Šie įvykiai liečia garsaus britų dramaturgo Džordžo Gordono Bairono šeimą. Jo šeima XVI a. nupirko karaliaus nusavintą abatiją. Iš jos vienuoliai buvo išvaryti. Dar prieš abatijos pardavimą, iš karto po vienuolių išvarymo, kaimiečiai kalbėjo:
"Kaimiečiai apgailestaudami išlydėjo akimis vienuolius ir buvo šventai įsitikinę, kad nuo šiol jie ims vaidentis tuščiose celėse, o pati abatija atneš nelaimę tam, kas ją išdrys nupirkti. Po kokių metų karalius Hendrikas VIII už aštuonis šimtus svarų pardavė vienuolyną savo ištikimam vasalui serui Džonui Baironui, kuris buvo pramintas Mažuoju Seru Džonu Ilgabarzdžiu."
"Laikui bėgant, giria aplink abatiją pamažėl retėjo, atsirado dirbamų laukų, fermų, kaimų. Bandos danielių laikėsi ąžuolynuose. Baironų dvaras jau nebebuvo toks atkampus; šiose vietose pasistatydino namus ir kitos turtingos šeimos. Gražiausias ir artimiausias buvo Anslis, kuriame gyveno Čavortai; su Niustedu jį jungė ilga ąžuolų alėja, vadinama Vestuvine, mat, abi šeimos giminiavosi: tretysis lordas baironas buvo vedęs vikonto Čavorto dukterį Elizabetą. Tasai tretysis lordas Baironas XVII amžiaus pabaigoje jau buvo nusigyvenęs. Laikas parodė, kad ne vėjais nuėjo žmonių pranašystės, kai Baironai pirko abatiją: vienuolio šmėkla juodu gobtuvu klaidžiodavusi sklaiutuotais koridoriais ir pati šeima nebuvusi dalinga. Ketvirtojo lordo sūnų likimas įamžino kraupiąją Baironų legendą: vyresnysis, penktasis lordas Baironas, stojo prieš perų teismą už žmogžudystę, o jaunėlis, jūreivis, buvo laivyno admirolas visai be laimės.
Istorija apie tai, kaip penktasis lordas Baironas nužudė savo pusbrolį, kaimyną ir bičiulį misterį Čarvortą, Anslio dvarininką, yra kvailai tragiška."
"Jaunėlio brolio gyvenimas buvo ne mažiau dramatiškas. Tasai Baironas (poeto senelis) buvęs drąsus, tačiau nelaimingas jūreivis, draugų pramintas Džeku štormu, nes vos tik jis iškeldavęs bures, kaip mat užeidavusi audra."
Andre Morua. "Baironas". Vaga. 1975. ps. 6-10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą